Akupunktūra – gydymo būdas, kuris veiksmingas tūkstantmečius

Akupunktūra – gydymo būdas, kuris veiksmingas tūkstantmečius

Akupunktūra yra tūkstantmečius siekiantis senovės kinų išradimas, kurio paskirtis buvo atkurti gyvybines jėgas, harmonizuoti či energijos tėkmę, stiprinti ir gydyti organizmą, malšinti skausmus, atkurti vidaus organų veiklą ir gydyti daugybę įvairaus pobūdžio ligų. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame išdėstyti akupunktūros pagrindai, buvo parašytas trečiojo kinų imperatoriaus Huang Di viešpatavimo laikais, apie 2600 m. pr. Kr. Veikale aprašomi akupunktūros pagrindai, nurodoma, kad šiai procedūrai buvo naudojami aštrūs ir itin smailūs daiktai, kuriuos ilgainiui pakeitė adatos.

Mūsų dienomis naudojamos itin plonos adatėlės, maždaug 12 kartų plonesnės už įprastą injekcinę adatą. Ilgesnėms procedūroms gali būti naudojami smulkūs akupunktūriniai smeigtukai. Atliekant akupunktūrą pacientas pajunta skausmą tik dūrio metu, per pirmąsias 10–15 sekundžių, tačiau rezultatas atperka skausmą – procedūros poveikis naudingas vidaus organams, padeda absorbuoti suvirškintas medžiagas ir gaminti energiją.

Daug metų akupunktūra buvo tobulinama, derinama su kitomis procedūromis, populiarinama, kol pasiekė kitas šalis ir Pasaulio sveikatos organizacijos buvo pripažinta veiksmingu gydymo būdu.

Akupunktūros principai

Šiandien tradiciškai akupunktūra yra apibrėžiama kaip gydymo procedūra, kai specialiomis plonytėmis adatomis stimuliuojami aktyvūs žmogaus kūno taškai. Medicina yra įrodžiusi, kad žmogaus kūną sudaro 365 gyvybiniai taškai, kuriuos veikiant stimuliuojama organizmo energija (vadinamosios či srovės). Kaip teigia kinai, či energija teka kūnu tam tikrais kanalais (meridianais), kurie yra kaip upės, maitinančios audinius.

Kartais energiją sulaiko ir jai tekėti trukdo kliūtys, atsirandančios tam tikrose kūno dalyse. Tai sukelia organizmo sutrikimus, įvairias ligas ar netgi mirtį. Akupunktūrinės adatos dūris pašalina energijos, skysčių ir kraujo tėkmės meridianais kliūtis.

Tūkstančius metų naudojamas medicinos metodas tinka tiems, kuriems standartinė medicina nepadeda, arba tiems, kurie toleruoja tik natūralius gydymo būdus. Akupunktūra neturi šalutinio poveikio ir nesukelia priklausomybės (priešingai nei vaistai ar kitokie medikamentai). Naudojant akupunktūrą, galima išgydyti įvairias ligas, pašalinti daugybę sutrikimų, malšinti skausmus:

  • stuburo ir sąnarių ligas, nugaros, juosmens, kaklo, kelių ir pečių juostos skausmus, mažinti įtampą ir sąnarių skausmą, išgydyti reumatoidinius susirgimus ir pan.;
  • kai kurias nervų sistemos ligas (trišakio nervo, tarpšonkaulinių nervų neuralgiją, veidinio nervo paralyžių ir kt.), migreną;
  • virškinamojo trakto ligas (gastritą, dirgliosios žarnos sindromą, skrandžio ligas, refliuksą);
  • antsvorio keliamus sutrikimus;
  • nevaisingumo problemas;
  • nemigą ir kitus emocinius sutrikimus.

Tradicinė kinų medicina teigia, kad akupunktūra leidžia žmogui būti sveikam. O sveikas žmogus – tas, kuris turi in ir jan energijų pusiausvyrą. Negalavimai ir ligų simptomai atsiranda tuomet, kai ši pusiausvyra prarandama, kai energija negali laisvai cirkuliuoti gyvybiniais kanalais.

Pasak legendos, akupunktūros istorija prasidėjo prieš tūkstančius metų, kai buvo pastebėta, kad strėlėmis nestipriai sužeisti kariai pasveikdavo nuo juos kamavusių įvairių ligų. Tai pamatę to meto gydytojai ėmė plėtoti šį metodą. Šiandien akupunktūra laikoma pripažintu gydymo būdu, įtrauktu į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus medicinos paslaugų sąrašus ir rekomenduojamu Pasaulio sveikatos organizacijos. Tai rodo, kad tiek ilgai gyvuojanti ir su įvairiomis medicinos sritimis derinama akupunktūra gali padėti išgyti nuo daugybės ligų.

 

Akupunktūros atsiradimo ištakos

Akupunktūra buvo pradėta taikyti maždaug 2600 m. pr. Kr., kai Kinijoje viešpatavo trečiasis imperatorius Huangdi, vadinamas Geltonuoju imperatoriumi. Jis parašė klasikinės medicinos veikalą, kuriame išdėstė esminius akupunktūros pagrindus.

Ilgainiui veikalų ir įvairių tekstų, kuriuose buvo aprašoma akupunktūra, daugėjo, tačiau ši terapija nebuvo žinoma už Rytų šalių ribų. Nors Europą akupunktūra pasiekė XVI amžiuje, tačiau išplito tik XX amžiuje. Iki tol ji buvo vertinama kritiškai. Pradėjus gilintis, kodėl rytiečiai ir vakariečiai skirtingai vertina akupuntūrą ir jos poveikį žmogui, paaiškėjo, kad viskas priklauso nuo pasaulėžiūros. Rytų medicina grindžiama holistiniu modeliu (kaip tam tikrų santykių, procesų ir ryšių visuma), o Vakaruose žmonės nesuvokia, kaip adatos dūris į kurią nors kūno vietą gali numalšinti danties, galvos ar įvairių organų skausmus. Tik aštuntajame dešimtmetyje atlikus mokslinius tyrimus buvo įrodytas akupunktūros veiksmingumas, todėl žmonių požiūris į šį gydymą ėmė gerokai keistis.

 

Akupunktūros terapija

Mūsų organizmas nuolat gamina energiją. Visų pirma tai šiluma, kurios reikia organizmo temperatūrai palaikyti. Energija taip pat reikalinga, kad būtų užtikrintas nervinių impulsų sklidimas ir aukštesnė nervinė veikla. Vakarų medicina puikiai žino, kaip gaunama ir gaminama ši energija žmogaus organizme, bet nenagrinėja, kaip ji keliauja organizmu. Kinų medicina teigia, kad energija organizme juda ne chaotiškai, o dėsningai – tam tikru paros ritmu iš organo į organą. Sutrikus energijos ir maisto medžiagų tiekimui į tam tikrą organą, atsiranda ligos.

Kinai tvirtina, kad žmogaus gyvybinė energija (či) kūne teka gyvybiniais kanalais – meridianais. Ant jų yra išsidėstę biologiškai aktyvūs taškai, kuriuos veikiant šiluma, lazeriu, masažuojant ar įbedus į juos adatas gaunamas norimas terapinis poveikis. Šitaip grąžinama energijos pusiausvyra ir žmogus pasveiksta.

Tokia procedūra daro didelį poveikį žmogaus organizmui, todėl adatų refleksoterapiją geriausia patikėti kompetentingiems, savo darbą gerai išmanantiems ir netradicinės medicinos patirties sukaupusiems specialistams, kartu užtikrinsiantiems ir puikias sanitarines sąlygas.

 

Akupunktūros būdai

Pagrindinis akupunktūros principas – kiekvieno paciento individualaus gydymo plano sudarymas ir tinkamų akupunktūros taškų (nuo kelių iki keliolikos) parinkimas. Tai itin svarbu, nes tik nuoseklus gydymo planas gali duoti teigiamų pokyčių – suderinti organizmą, išgydyti ligą ar pašalinti sutrikimus.

Akupunktūra gali būti atliekama įvairiomis priemonėmis ir skirtingais būdais.

  • Akupunktūrinius taškus stimuliuojančiomis adatomis. Gydant naudojamos itin plonos sterilios adatos, kurios bedamos į paciento odą (nuo vieno iki kelių milimetrų).

Kūno taškų stimuliavimas adatomis paprastai užtrunka nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių – vienos adatos ištraukiamos greičiau, kitos gali būti paliktos ilgiau.

  • Elektros srove (elektropunktūra). Gydant naudojamos akupunktūrinės adatos, kurios bedamos į biologiškai aktyvius kūno taškus ir stimuliuojamos naudojant specialius prietaisus, sukuriančius elektros impulsus. Toks akupunktūros būdas yra veiksmingiausias siekiant numalšinti skausmą.
  • Karščiu (moksibustija). Ši procedūra atliekama kartu su akupunktūra. Tokio gydymo esmė – smilkstančiomis vaistažolėmis stimuliuoti biologiškai aktyvius kūno taškus. Moksibustija (arba moksaterapija) efektyviausia gydant virškinamojo trakto ligas, malšinant skausmą, nerimą ir miego sutrikimus.
  • Lazeriu (lazerinė akupunktūra). Šis gydymo būdas atsižvelgia į tradicinius kinų medicinos principus. Tai visiškai beskausmė procedūra, nes adatos nebedamos į biologiškai aktyvius kūno taškus – jos tik pritvirtinamos prie jų specialiais aplikatoriais. Tinkamiausia procedūra tiems, kurie gydosi tradicinėmis priemonėmis ir ieško papildomų būdų, galinčių paspartinti sveikimo procesą. Lazerinė akupunktūra nesukelia jokio šalutinio poveikio, todėl puikiai tinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
  • Spaudimu (akupresūra arba taškinis masažas). Gydant spaudomi aktyvūs kūno taškai. Paprastai masažuojama sukamaisiais judesiais nykščiu, kitu rankos pirštu ar pasitelkus specialią priemonę – 2–10 mm skersmens pieštuką. Kartais akupresūra atliekama delnu arba pėda. Standartinė tokios procedūros trukmė – iki 10 minučių. Taškinis masažas akivaizdžiai pagerina bendrą savijautą ir suteikia energijos, nes šitaip skatinama meridianų veikla.
  • Taurėmis. Tokiai terapijai naudojamos specialios stiklinės taurės, kurios tam tikru būdu išdėliojamos ant paciento kūno. Gydymas taurėmis itin veiksmingas siekiant pašalinti raumenų įtampą, susikaupusius toksinus.
  • Infraraudonaisiais spinduliais (termopunktūra). Gydant šilumos srautas nukreipiamas į trigerinius taškus. Specialiu prietaisu, sukeliančiu šilumos srautą, atliekamos procedūros yra skirtingo režimo ir intensyvumo. Gydytojas kiekvienam žmogui parenka tinkamiausią. Procedūra viename taške gali trukti nuo kelių sekundžių iki 3 minučių. Norint pajausti teigiamą poveikį, paprastai prireikia apie 10 termopunktūros procedūrų.

Taikant bet kurį iš šių akupunktūros būdų, jo poveikis sveikatai dažniausiai paaiškėja po trijų seansų. Nors pagerėjimas gali būti jaučiamas vos po kelių seansų, nereikėtų iškart nutraukti gydymo. Kartais reikia daugiau laiko ir procedūrų, kad pacientas visiškai išgytų ar išsivaduotų nuo kamuojamų skausmų. Kuo labiau įsisenėjusi paciento liga, tuo ilgiau užtrunka gydymas.

 

Kuo naudinga akupunktūra?

Sumažėjęs stresas, pagerėjusi psichologinė būklė, numalšintas skausmas – tai tik keli akupunktūros teikiami pranašumai. Dažnai akupunktūra pasitelkiama norint išgydyti tam tikras konkrečias ligas ar sutrikimus.

  • Jaučiant skausmą įvairiose kūno vietose (galvos skausmai, migrena, traumos, uždegimai).
  • Suprastėjus psichologinei būklei, atsiradus nerimui, depresijai, nemigai ar išsivysčius įvairaus pobūdžio priklausomybėms.
  • Sutrikus menstruaciniam ciklui, atsiradus skausmingoms mėnesinėms.
  • Nevaisingumo gydymas – naudojama kaip itin veiksminga priemonė norint pastoti
  • Turint antsvorio.
  • Siekiant normalizuoti kraujo spaudimą.
  • Susirgus įvairiomis virškinamojo trakto ligomis.
  • Atsiradus kūno temperatūros pokyčiams.
  • Susirgus nervų sistemos ligomis.
  • Jaučiant pilvo skausmus.

Taigi į akupunktūros specialistus kreipiamasi labai įvairiais sveikatos sutrikimo atvejais. Šiandien jau sunku abejoti akupunktūros veiksmingumu, todėl ji neretai pasirenkama ir kaip pagrindinis gydymo būdas, ir kaip profilaktinė priemonė.